KOI Karpiai Japoniški karosai ir ju ivairove

Aquazoo > Straipsniai > Apie Žuvis > KOI Karpiai Japoniški karosai ir ju ivairove

 Koi – tai paprastojo karpio (Cyprinus carpio) atmaina (rūšis), dar kitaip vadinama japoniškuoju karpiu. Japoniškai šie karpiai dar vadinami nishikigoi, kas pažodžiui išvertus reiškia „brokatos raštu išmargintas karpis“. Šis pavadinimas yra kilęs iš pirmosios jų aptikimo vietos, Oji miesto, Yamokashi kaimo, Niigata prefektūros ir būtent šioje vietoje veisti karpiai yra laikomi tikraisiais nishikigoi.

Japonijoje paprastieji karpiai spalvai pirmąkart buvo pradėti veisti 1820 m. (minėtoje jų gimtinėje), tačiau Europa, o taip pat ir likęs pasaulis apie šiuos naujus margus karpius sužinojo beveik po šimtmečio (1914m.), kuomet jie pirmąkart buvo pristatyti Tokijuje.

Koi žavi savo įvairiaspalvumu. Nors ir atrodo, kad jie išmarginti netvarkingai, visgi kiekvieno jų raštas yra savitas ir priskiriamas vienam ar kitam koi spalvų ir žvynų variantui. Pagrindinės koi spalvos yra balta, raudona, juoda, geltona, melsva, kreminė.

Dabar šie karpiai yra labai vertinami, yra daromi jų pasirodymo šou, grožimasi jų spalvine gama, žvynų išsidėstymu ir… švelniu charakteriu. „Koi“ japoniškai yra homofonas kitam žodžiui, reiškiančiam „švelnumą“ arba „meilę“; todėl Japonijoje koi yra meilės ir draugystės simboliai.

Koi variantai

Nors nuo koi veisimo pradžios yra išvystyta daugybė variantų, naujos spalvinės variacijos vis dar kuriamos. Tradiciniai koi – tai pailgos formos žuvys, su standartiškomis pelekų formomis ir savitu margumu, kai tuo tarpu naujieji variantai – „Vaiduoklis koi“, „Drugelis koi“ išsiskiria savo pelekų forma ir jų plastiškumu. Todėl būtent šie „hibridai“ kai kurių nelaikomi tikraisiais nishikigoi.

Štai didžioji dalis koi variantų:

 

Kōhaku. Pagrindinė kūno spalva – balta, kuri išmarginta raudonomis didelėmis žymėmis. Pelekai ir uodega turi būti baltos spalvos. Japoniškai šis pavadinimas tiesiog reiškia „raudona ir balta“. Tai pirmasis dekoratyvinių koi ornamentinis variantas, išveistas Japonijoje.

 

 

 

 

 

 

 

 

Asagi. Tai vienas iš seniausių koi variantų. Šio tipo koi kūno viršus yra šviesiai mėlynas, o žemiau šoninės linijos ir ant žandų jis paprastai raudonas, nors kartais gali būti blyškiai geltonas ar kreminis. Ant nugaros esantys melsvi žvynai turi baltus kraštus, taip sudarydami „tinklo įspūdį“. Asagi koi galva turi būti balta arba šviesiai melsva.

 

 

 

 

 

 

Tanchō. Bet kokios spalvos koi su vienintele raudona dėme ant galvos.

·      

 

 

 

 

Taishō Sanshoku. Pagrindinė odos spalva, kaip ir Kohaku – balta, taip pat išmargina raudonomis dėmėmis, tačiau papildomai dar prisideda smulkesnės juodos dėmelės, japoniškai dar vadinamos sumi.  

 

 

 

 Utsurimono. Tai juodas koi su baltomis, raudonomis arba geltonimis žymėmis. Kartais šių žymių raštas užima nemenką koi kūno dalį ir gali atrodyti kaip pagrindinė spalva, o juoda – kaip šalutinė. Tad šis tipas gali būti maišomas su Bekko variantu (atvirkštinis Utsurimono variantas). Pagrindinis skirtumas – utsurimono tipo koi turi juodas (sumi) dėmeles ant galvos, kurios nusileidžia iki pat nosies. Žodis „utsuri“ reiškia „atspindžiai“ (primena ir juodo rašalo dažų žymes), geriausiu atveju kūnas turėtų priminti šachmatų lentą.

 

 


 

 

 

Bekko. Tai baltas, raudonas arba geltonas koi su juodomis sumi žymėmis. Gali būti maišomas su Utsuri (žr. Utsurimono aprašymą), tačiau Bekko galva visada būna „švari“ (be juodų dėmių). Japonų kalboje pavadinimas reiškia „vėžlio kiautas“.

 

 

 Chagoi. „Arbatos spalvos“ koi, kurio spalva gali būti tiek blyškiai žalsva, tiek ruda, primenanti varį, bronzą su šiokiu tokiu oranžiniu atspalviu Šis koi laikomas sėkmės ženklu dėl savo paklusnaus ir draugiško charakterio.

 

 

 

 

 

 

 

  Goshiki. Pažodžiui verčiamas kaip „penkios spalvos“ (balta, raudona, juoda, mėlyna ir tamsiai mėlyna). Paprastai kūnas būna baltos spalvos su mėlynais, tinkliniais žvynais, kuriuos tarsi užlieja kohaku stiliaus raštas.

 

 

 

 

 

 

 

    Shōwa Sanshoku. Tai juodos spalvos koi su raudonomis (hi) ir baltomis (shiroji) dėmėmis. Per daugelį metų šių spalvų variantai kito ir šiuo metu ant showa koi kūno vyrauja daugiau balta, nei juoda spalva, tuo darant showa koi panašų į sanke koi. Pagrindinis skirtumas – showa sanshoku galva visada bus su juoda dėme.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

  Shūsui. Tai baltos spalvos mažiau žvynų turintis koi, kurio vienintelė didelių mėlynų veidrodinių žvynų linija tęsiasi nuo galvos iki uodegos. Šio tipo koi šonai, taip pat ir žandai būna raudoni.

 

 

 

 

 

 

 

 

  Ochiba. Šviesiai mėlynos/pilkos spalvos koi su vario, bronzos ar geltonu raštu, primenančiu rudens lapus ant vandens. Japoniškai reiškia „krentantys lapai“.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Ōgon. Tai vienos metalinės spalvos koi. Galimi auksinės, oranžinės, platininės spalvos variantai. Šis koi variantas vis labiau populiarėja, ypač tarp naujų koi augintojų.

·       

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Kinginrin. Metalinio (aukso, sidabro) atspalvio žvynus turintis koi. Spalvų žaismas pasireiškia auksine spalva virš hi (raudonų) ir sidabrine – virš baltų ir sumi (juodų) koi kūno spalvų vietų. Įdomu tai, kad jei tokių žvynų ant koi kūno bus mažiau nei 20, jis nebus priskiriamas Kinginrin variantui.

 

 

 

 

 

 

 

 

Kumonryū. Tai juodas koi su  raitytomis baltomis žymėmis. Šie raštai primena japoniškuosius rašalu nupaišytus drakonus, todėl šis koi dar vadinamas „devynių tatuiruočių drakonas“. Jie keičia spalvas sezonais. Varžosi su kitomis žuvimis Kawarimono kategorijoje.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Hikari-moyomono. Tai metalinio atspalvio koi, turintis daugiau nei vieną spalvą, bet ne iš Utsurimono kategorijos. Jie yra itin mėgiami dėl savo metalinio blizgesio.

Pagal kilmę, ši kategorija gali būti išskiriama į dvi grupes:

         grupė, kurioje koi buvo išveisti iš Ogon ir visų kitų tipų, išskyrus Utsurimono. Šių koi pagrindinė kūno spalva bus metalinė su kokios nors spalvos raštu ant jos.

         Hariwake grupė, kurioje koi turi 2 spalvas – platininę ir metalinę auksinę arba oranžinę.

 

 

 

 

 

 

 

 

Koromo. Tai baltas koi su Kohaku stiliaus raštu, kurio žvynų kraštai yra mėlyni arba juodi virš hi. Nors jauni jie nėra ypatingi, tačiau paaugę jie atrodo labai įspūdingai ir yra labai vertinami koi laikytojų.


 

 

 

 

 

 

 

 

Kawarimono. Šiai kategorijai priklauso visi ne metalinio atspalvio koi, kurie neįtelpa į jokias kitas kategorijas, taip nuolat praplėsdami būtent šią kategoriją. Ir nors šioje kategorijoje yra pilna įvairiausių koi variantų (veistų tarp skirtingų spalvų koi, ar net kurių linija nėra tvirtai žinoma), visi jie turi turėti aiškų raštą bei spalvą ir atrodyti estetiškai. Šioje kategorijoje yra: Karasu (juodas koi su raudonu pilvu), Goshiki (žr. aprašymą), Kigoi (geltonas koi, geriausi – su raudonomis akimis bei kt.).

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Vaiduoklis koi (Ghost koi). Ogon ir laukinio karpio hibridas su metaliniais žvynais. Kai kurių nelaikomas tikruoju Nishikigoi.

 

 

 

 

 

 

Drugelis koi (Butterfly koi). Koi ir azijinio karpio hibridas su ilgais, plevenančiais pelekais, kartais net primenantys plunksnas. Galimos įvarios spalvų variacijos. Kai kurių nelaikomas tikruoju Nishikigoi.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Skiriamieji požymiai nuo auksinės žuvelės

Kai kurie žmonės koi ir auksines žuveles maišo tarpusavyje. Taip gali būti dėl to, kad tam tikros auksinių žuvelių rūšys (paprastoji, kometinė, „šubunkinė“) savo kūno forma gali priminti koi. Tačiau yra tam tikri skirtumai. Vienas pagrindinių – auksinė žuvelė buvo išveista Kinijoje iš prūsiškojo karpio ir šiuo metu yra laikoma kaip atskira rūšis, o tuo tarpu koi yra tik prijaukinto paprastojo karpio variantas, išveistas Japonijoje. Tuo labiau, per kelias kartas koi gali grįžti į įprastinę (originalią) karpio spalvą, jei tik bus leidžiama veistis laisvai. Tad koi nelaikomas atskira rūšimi.

Kitas aiškiai matomas skirtumas – koi turi ūsiukus ant lūpų, o auksinė žuvelė ne.

Apskritai, auksinės žuvelės būna mažesnės už koi ir gali būti įvairesnių kūno formų, taip pat galimos įvairesnės pelekų ir uodegos variacijos. Koi tarpusavyje yra panašūs kūno forma, tačiau gali skirtis didesne spalvų įvairove. Taip

Nors auksinės žuvelės ir koi išveisti iš skirtingų karpio rūšių, jie gali būti veisiami tarpusavyje, nors jų palikuonys bus nevaisingi.

 

Laikymas

Koi yra ištvermingos šaltavandenes  žuvys, kurias naudinga laikyti 15-25° C.Koi karpius ,ar dekoratyvinius karosus patartina leisti i tvenkinius apie geguzes menesi kai vandens temperatura jau buna 10 ir daugiau laipsniu ,Suleidziant jeigu tai butu vandens pakete reiketu bent 10-20 min palaikyti paketa su zuvimis vandenija  kad susivienodintu  vandens temperatura ir zuvis negautu streso tik tada paleisti. Ilgai laikant šaltoje temperatūroje (žemiau 10° C), jų imuninė sistema nusilpsta ir koi tampa neatsparūs ligoms. Koi tvenkinių gylis turėtų būti bent 1 metro gylio tose vietovėse, kur vasarą būna šilta ir bent 2,5 metro gylio, kur žiemos būna šaltos.Žiemos metu jeigu tvenkinukas ira mazas ir gilis ira 50cm ar 1 metro gylio koi karpius ar dekoratyvinius karosus reiketu iskelti ipatalpas tai galetu buti akvariumas ar tai tam tikra talpa jiems perziemoti,i talpa reiketu pajungti oro pompa kad zuvys gautu deguonies,Laikant koi ar dekoratyvinius karosus lauke ziema reiketu pasirupinti kad tvenkinija  jiems netruktu deguonies tai iskirsti eketes jei tai neimanoma tai pastatyti oro pompa.

Nors koi išsiskiria itin gražiomis margomis spalvomis, tačiau tokia kūno šviesi spalva yra lengviau pastebima aplinkui tykantiems grobuonims. Tad įrengiat tvenkinį, svarbu sudaryti tinkamas sąlygas koi laikyti ir netinkamas plėšrūnams juos gaudyti. Tvenkinyje turėtų būti gilesnių vietų, kuriose garniams nebūtų patogu stovėti, taip pat virš tvenkinio naudinga įrengti apsaugas (tinklelį, stovus), kad netik lapės, meškėnai, bet ir mylima katė nepasiektų vandens paviršiaus ir nesužvejotų ornamentinio laimikio. J

Koi yra visaėdė žuvis ir dažnai valgys įvairiapusį maistą,  Koi maistas yra sukurtas taip, kad būtų netik maistiškai subalansuotas, bet ir plūduriuotų vandens paviršiuje, taip paskatinant gražiuosius augintinius išnerti viršun.. Kol jie valgo, galima apžiūrėti koi dėl parazitų ir opų. Jie gali būti išmokyti paimti maistą iš rankų.

Žiemą jų virškinamojo trakto veikla sulėtėja ir jie valgo labai nedaug, galbūt ne daugiau nei kelis kąsnelius dumblių nuo dugno. Jų apetitas nesugrįžta iki pat pavasario, kuomet vanduo vėl tampa šiltas. Geriausia žiemą koi nemaitinti.

Koi gali gyventi amžius. Ilgiausiai užfiksuotas gyvenęs koi – 226 metus.

Veisimas

Kaip ir daugelis žuvų, karpiai veisiasi neršiant, kurio metu patelė išneršia ikrus ir vienas ar daugiau patinų apvaisina juos. Rūpinimasis palikuonimis yra sudėtingas ir varginantis darbas, paprastai atliekamas tik profesionalų. Nors koi veisėjas gali atsargiai atrinkti tėvus, atsižvelgdamas į jų charakteristikas, būsimieji palikuonys visvien rodys plačias spalvų ir kokybės ribas.

* Įdomu *. Iš vieno neršto išneršiama tūkstančiai palikuonių. Tačiau, ne taip kaip galvijai, grynakraujai šunys, ar dar artimiau – auksinė žuvelė, didelė dalis šių palikuonių, net ir iš geriausių čempionų laipsnį turinčių koi, nebus pripažinti kaip nishikigoi (jie neturės įdomių spalvų) arba gali turėti genetinių defektų. Šie nepageidaujami palikuonys yra atrenkami įvairiose jų vystymosi stadijose ir paprastai sunaikinami arba naudojami kaip maistas kitoms žuvims. Vyresni atrinktieji, neatitinkantys veisėjo lūkesčių, parduodami kaip žemesnio laipsnio tvenkinių kokybę atitinkantys koi.

Gamtoje

Kai kuriose šalyse koi buvo atsitiktinai paleisti į laukinę gamtą. Per kelias kartas jie grįžo į savo įprastinę pilkai žalsvą spalvą. Deja, jų priviso tiek, kad kai kuriuose regionuose jie laikomi kenkėjais. Karpiai labai padidina vandens drumstumą , nes jie nuolat maišo vandens telkinio gruntą. Toks vanduo gali tapti netinkamas netik plaukimui, bet net ir naminių gyvulių gėrimui.

Ne visada lengva pastebėti sergančias žuvis, todėl žuvų aktyvumą būtina stebėti kiekvieną dieną. Koi ligų požymiai gali būti pasyviai arba neįprastai besielgianti žuvis. Apskritai, ligų požymiai tikriausiai nedaug skiriasi nuo kitų žuvų ligų, tik reikia būti atidiems, nes koi kūnas šviesus. Geriausia, kaip jau minėta, apžiūrėti žuvis šėrimo metu.Žuvis neturi buti žaizdota, nejudri,sulysus pries perkant reikia isitikint ar sveika zuvis.

Įdomus koi genealoginio medžio pavyzdys (rudos linijos rodo retas mutacijas):

 

 

Koi lyčių skirtumai

Norint nustatyti koi lytį, geriausia juos apžiūrėti maitinimo metu, kuomet žuvys iškyla į vandens paviršių. Taip pat, koi turi būti pakankamai subrendę, kad lytiniai skirtumai tikrai matytųsi.

Taigi, pagrindiniai skirtumai:

·         patinas yra lieknesnis, pailgos formos

·         patelių pilvas storesnis, žiūrint iš viršaus jos atrodo platesnės ir apvalesnės

·         patinai turi gumburėlius – baltas dėmeles ant žiaunų plokštelių

·         geriausia nuspėti koi lyčių skirtumus – stebėti juos veisimosi metu, kuomet patinas pradeda vaikytis ar vilioti patelę, arba tiesiog jai asistuoti.

Koi kaina

 Koi kaina gali sviruoti nuo 10-lt iki kelesdesimt tukstanciu euru .

 

                                                                                                                                                             Parase  Raimundas 

 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

:) 
:D 
:good 
:yes 
:fool 
:p 
:cray 
:x 
;) 
:pardon 
:( 
:o 
:zz 
:hmm 
:rofl 
:no 
:email 
:pff 
:sorry 
:oops 
:nzn 
:shout