Visų pirma, reikia atsakyti sau į klausimą:
-Ar tikrai man reikia akvariumo?
Tam kad atsakyti į šį klausimą, reikia atsakyti į kelis smulkesnius klausimus.
Kam man jo reikia? Jei tai bus tik vaikų norų patenkinimas, greičiausiai viskas baigsis tuom, jog akvariumas baigs savo dienas apaugęs dumbliais su nepermatomu vandeniu ir viena vis dar stebuklingai išgyvenusia žuvyte. Tuomet atsakymas į pirmą klausimą yra NE. Prieš įsigyjant akvariumą reikia suprasti jog tai bus gyvas organizmas kuriam reikės priežiūros kaip ir kiekvienam kitam gyvam padarui. Ir priežiūra nebus tik tai jog vieną kartą į dieną Jūs pašersite žuvis. Akvariumus taip pat reikia valyti, keisti vandenį, stebėti jo gyventojų sveikatos būklę ir esant reikalui juos gydyti. Ar tikrai esate pasiryžę tai daryti ? Ar turėsite tam laiko? Bent pusvalandį kasdien ir po porą valandų per savaitę? Jei ne, atsakymas į pirmą klausimą yra NE. Pamastykite apie savo atostogas. Ar turėsite patikimą žmogų kuris galės nors minimaliai prižiūrėti Jūsų akvariumą kol Jūsų nebus namuose? Ne? Vadinasi atsakymas – NE.
Jei iki šiol atsakėte į visus klausymus TAIP, galite skaityti toliau. 
Kaip pasirinkti tinkamą akvariumo tūrį?
Jei esate pradedantysis akvariumininkas, nerekomenduotina rinktis mažo tūrio akvariumo. Atrodo paradoksalu, tačiau taip yra. Atrodytų su didesniu akvariumu daugiau vargo, tačiau realybėje yra atvirkščiai. Kuo mažesnis akvariumas tuo daugiau bėdų jame. Taip yra todėl, kad mažame akvariume yra sunkiau palaikyti stabilumą. Pokyčiai tokiame akvariume vyksta labai greitai ir tai sukelia stresą žuvims ir visai kitai florai ir faunai esančiai akvariume. Didelis akvariumas turi savų trūkumų, tačiau privalumų visgi daugiau. Žinoma, nerekomenduotina pradedančiajam pradėti ir nuo tonos tūrio akvariumo, tačiau 100 litrų akvariumas būtų tikrai tinkamas pradžiai. Toks akvariumas dar nereikalaus pernelyg didelių piniginių investicijų ir nekels tiek rūpesčių kaip mažiukas akvariumas.
Kaip pasirinkti akvariumo formą bei akvariumo medžiagą?
Šiais laikais jau nebepopuliarūs rusiški karkasiniai akvariumai. Jie būdavo metaliniais rėmais ir stiklo sienelėmis. Toks akvariumas neatrodydavo išvaizdus. Šiuo metu patys populiariausi akvariumai yra iš klijuoto stiklo. Stiklo lakštai yra klijuojami specialiu silikonu. Taip suklijuotas akvariumas atrodo tvarkingas. Taip pat galima rasti akvariumų ne iš paprasto stiklo, o iš organinio stiklo. Organinio stiklo akvariumai dažniausiai būna lenktais šonais. Visas akvariumas būna vientisas. Tokie akvariumai atrodo tikrai įspūdingai, tačiau turi vieną minusą. Ilgainiui juos valant, toks stiklas susibraižo ir tai trukdo stebėti akvariumą. Paprasto stiklo akvariumai taip pat turi savo minusų. Jie sunkūs. Renkantis akvariumą svarbu atkreipti dėmesį į stiklo storį. Kuo storesnis stiklas tuo geriau. Kuo aukštesnis akvariumas tuo stiklas turi būti storesnis. Kuo didesnis akvariumo tūris tuo stiklas turi būti storesnis. Paprastai akvariumui kurio matmenys yra 120x50x60 (aukštis) yra naudojamas 8-10 mm stiklas.
Akvariumo forma galima rinktis pagal tai kur jis stovės. Šiuo metu yra įvairių akvariumų formų. Jei akvariumas stovės kampe, yra specialūs kampiniai akvariumai su panoraminiu stiklu. Jei akvariumu norima atskirti erdves, galima pirkti organinio stiklo akvariumus su vientisu korpusu ir gaubtu šonu.
Būtina atkreipti dėmesį į akvariumo proporcijas. Paguldyto stačiakampio formos akvariumai atrodo gražiausiai. Prieš renkantis akvariumą reiktų iš anksto žinoti kas jame bus auginama. Ar tai bus ciklidinis akvariumas , kuriame bus tik akmenys ir žuvys, ar tai bus akvariumas tankiai apsodintas augalais. Kuo aukštesnis akvariumas – tuo mažiau lempų šviesos prasiskverbs per vandenį iki akvariumo dugno. Jei akvariumas bus augalinis, jo aukštis neturėtų būti didesnis nei 50-60 cm. Be to, turėkite omenyje, jog jums reiks aptarnauti akvariumą ir pasiekti dugną. Esant dideliam akvariumo aukščiui tai atlikti tikrai sudėtinga. Akvariumo plotis, taip pat svarbu. Vanduo laužia šviesos spindulius ir pripylus vandens į akvariumą, bei žiūrint iš priekio, akvariumas visuomet atrodys siauresnis nei ištiktųjų yra. Taip pat plotis tampa svarbus tuomet kai reikia sudėlioti kompoziciją. Kuo platesnis akvariumas tuo daugiau laisvės turite sodinti augalus ar gražiai sudėlioti akmenis. Reiktų kad akvariumo plotis būtų nemažesnis nei 30 cm. Kuo plačiau tuo lengviau bus sudėlioti gražią kompoziciją. Dauguma akvariumų būna standartinių išmatavimų ir turi jiems pritaikytus dangčius. Dangtis akvariumui reikalingas lempom įtvirtinti (žinoma yra ir kitų būdų pasidaryti akvariumo apšvietimą). Šiuolaikiniuose dangčiuose yra įmontuotuos floresencinės (dienos šviesos) lempos. Jos yra pranašesnės už kaitrines lemputes dėl energijos naudojimo (taupesnės), bei dėl to jog tiek daug neskleidžia šilumos. Tai ypač aktualu mažo tūrio akvariumams. Jei mažo tūrio akvariumuose būtų naudojamos kaitrinės lemputės, temperatūra nuo jos gali pakilti iki kelių laipsnių, o išjungus nukristi. Toks temperatūrų svyravimas yra nepageidautinas reiškinys, bet apie tai vėliau. Akvariumo dangtis taip pat sulaiko ir dalį garuojančio vandens.
Taigi, turim akvariumą su dangčiu bei apšvietimu (apšvietimas yra atskiro straipsniuko tema), reikia dabar akvariumą ant kažko pastatyti.
Akvariumo pastatymo vieta.
Akvariumas turėtų būti pastatytas ant tvirto pagrindo, tam gali tikti bet kas. Svarbu kad paviršius ant kurio stovės akvariumas būtų lygus. Šiuo metu yra populiaru gamintis specialiai akvariumams skirtas spinteles , kurios tiksliai atitinka akvariumo išmatavimus. Svarbu kad jokie akvariumo kraštai nekabėtu ore. Dažnai, tam kad išlyginti paviršių ant kurio stovės akvariumas, yra dedama plono porolono sluoksnis. Spintelė ant kurios stovės akvariumas neturėtų stovėti toje vietoje kur pastoviai vyksta judėjimas. Netinkama vieta akvariumui yra koridorius. Taip pat nepatartina akvariumo statyti ant palangės ar į tą vietą kur jį apšvies tiesioginiai saulės spinduliai. Tiesioginiai saulės spinduliai skatina dumblių augimą, kuris yra nepageidautinas mūsų akvariumuose ir dažnai tampa jaunų akvariumininkų didžiausia bėda, bei priežastimi mesti akvariumistikos hobį. Taip pat nereiktų statyti akvariumo vietoe kur susidaro skersvėjis.
Jei jau manote jog radote vietą savo busimam akvariumui, pamastykite ir apie tai, iš kur bus imama elektros energija. Būtų gerai, kad prie akvariumo būtų bent viena rozetė, tokiu atveju reiks naudoti prailgintuvus, nes vienos rozetės, akvariumo įrengimams tikrai nepakanka. Taip pat akvariumas turėtų būti statomas taip, jog atsitikus nelaimingam atsitikimui, vanduo negalėtų aplieti rozečių ar prailgintuvų. Jei rimtai planuojate užsiimti akvariumistika ir žadate darytis remontą, patartina pagalvoti ir apie atskirą elektros laidą nuo skydinės kuris būtų prijungtas per nuotėkio relę kuri atsiradus mažiausiam trumpam jungimui išjungia elektros srovę. Na bet tai yra tik papildomos apsaugos priemonės. Prasčiausia yra pastatyti akvariumą taip, kad jokios rozetės negalėtų būti apipiltos. Taip pat reiktų pagalvoti ir apie vandens šaltinį bei kanalizaciją. Ar galėsite patogiai atsinešti vandens ir išnešti vandenį iš akvariumo. Žmonės kurie rimtai užsiiminėja akvariumistika, dažnai būna atsivedę vandenį bei kanalizaciją tiesiai prie tos vietos kur stovės akvariumas.
Jei jau turime akvariumą su dangčiu, spintelę ant kurios stovės akvariumas bei vietą kurioje bus patogu aptarnauti akvariumą, bus elektra ir akvariumas nebus apšviestas tiesioginių saulės spindulių, galime pradėti komplektuoti likusią įrangą.
Ko dar reikia akvariumui?
Turime akvariumą, spintelę, dangtį su apšvietimu. Dar reikia pagalvoti apie vandens temperatūros palaikymą, vandens filtravimą, dekoracijas, florą, fauną.
Vandens temperatūros palaikymas.
Dažniausiai akvariumininkai laiko tropinias žuvis, kurios gerai jaučiasi prie 22-28 laipsnių Celsijaus. Žinoma, galima laikyti ir šiltavandenes žuvis, tuomet iškyla vandens šaldymo vasara klausimas. Bet mes apsistosim ties tropinėmis žuvimis, kurioms reikia palaikyti tam tikrą temperatūrą. Temperatūrai palaikyti akvariume yra naudojami šildytuvai. Populiariausi šildytuvai yra stikliniai su kaitinimo elementu viduje. Šildytuvai gali būti dviejų tipų. Su termoreguliatoriumi ir be termoreguliatoriaus. Šildytuvai be termoreguliatoriaus veikia tol kol yra įjungti į elektros tinklą bei gali pakelti temperatūrą perdaug. Juos nėra patogu naudoti. Šildytuvai su termoreguliatoriumi matuoja temperatūrą esančią akvariume ir įsijungia tik tada kai temperatūra nukrenta žemiau nustatytos ir išsijungia kai vėl pasiekia nustatyta. Taip akvariumo vandens temperatūra lieka pastovi. Toks šildytuvas nereikalauja daug priežiūros. DĖMESIO, niekada nekiškite rankų į akvariumą jei yra įjungtas į elektros tinklą nors vienas akvariumo elektros prietaisas TAI PAVOJINGA GIVYBEI. Tvarkant akvariumą, reikia atsargiai elgtis su šildytuvu, nes plonas jo stiklas gali lengvai sudužti.
Vandens filtravimas
Pagrindinis klausimas naujokui yra – kokį filtrą pasirinkti? O kokie filtrai būna?
Dažniausiai naudojami yra kelių rūšių filtrai.
Vidiniai filtrai.
Tai dažniausiai būna pakabinama dėžutė su siurbliuku ir kempine. Siurbliukas traukia vandenį per kempinę ir išpučia jį. Nešvarumai esantys vandenyje užstringa kempinėje. Kempinė taip pat yra tinkama vieta “gerosioms bakterijoms” daugintis. (Apie tai vėliau). Tokių filtrų pliusas yra tas jog jie kainuoja nebrangiai, tačiau jie užima nemažai vietos akvariumo viduje ir atrodo negražiai. Tokius filtrus reiktų plauti tuomet kai vandens srovė iš siurbliuko smarkiai sumažėja. Kempinę reiktų plauti ne po karštu vandeniu. Tarp akvariumininkų vis dar yra diskutuojama ar būtina tokias kempines plauti akvariumo vandenyje ar galima ir vandenyje iš vandentiekio. Vieni sako jog plaunant kempines po vandentiekio vandeniu yra nužudomos “gerosios bakterijos” kiti sako jog tai didelės įtakos nedaro.
Pakabinami išoriniai filtrai.
Šie filtrai yra kabinami už akvariumo ant galinės sienelės. Vanduo paimamas į filtrą kuriame yra filtravimo kempinė ir pertekėjęs per ją, grąžinamas į akvariumą. Tokio filtro privalumas yra tas, jog jis neužima papildomos vietos akvariumo viduje ir nesimato. Kaina panaši kaip ir vidinio filtro.
Išoriniai biologiniai filtrai (bačkos)
Dažniausiai tai būna kanistras su dangčiu kuriame yra įtaisytas siurbliukas kuris per šlangas įleistas į akvariumą paima vandenį bei jį grąžina atgal. Tokių filtrų užpildai būna įvairūs. Dažniausiai tai nebūna vienos rūšies užpildai, o kempinės juose naudojamos kaip mechaninis filtras nešvarumams surinkti. Šie filtrai vadinami biologiniais todėl, kad juose naudojama keramika bei biokamuoliukai kuriuose dauginasi gerosios bakterijos. Atėjo laikas pakalbėti apie “gerasis bakterijas”.
Biofiltracija tai toks filtracijos būdas kai bakterijos gyvenančios akvariume skaido amoniaką, kuris atsiranda žuvim maitinantis bei tuštinantis, į nitritus (nitritinės bakterijos), kitos bakterijos skaido pavojingus nitritus į mažiau žuvim pavojingus nitratus (nitratinės bakterijos), kuriuos vėliau įsisavina augalai bei pašaliname mes keisdami dalį akvariumo vandens.
Taigi naudodami keramika bei biokamuoliukus savo biologiniuose filtruose, mes sukuriame “tuščius namus” bakterijoms kurios vėliau reguliuos amoniako ir nitritų kiekį mūsų akvariumuose. Atsiradus amoniakui iš žuvų išmatų, po truputi atsiras ir bakterijos skaidančios amoniaką, taip prasidės amoniako>nitritų>nitratų ciklas. (Apie tai vėliau). Visos šios bakterijos, skaidymo procese naudoja deguonį. Šio fakto negalima pamiršti renkantis filtrą. Tokio filtro privalumas yra tai jog jis reikalauja mažai priežiūros. Juos užtenka valytį kartą į pusmetį. Tačiau tokie filtrai būna gerokai brangesni už kitus filtrus bei užima daug daugiau vietos. Tokius filtrus verta rinktis tuomet, kai akvariume neplanuojama auginti augalų. Kaip minėta anksčiau, tokie filtrai (juose gyvenančios bakterijos) naudoja deguonį ir jei akvariumas yra nedidelio tūrio, ištirpęs deguonio kiekis taip pat yra nedidelis, jei dar jo dalį suvartoja bakterijos, jo gali nebepakakti žuvims ir jos gali imti dūsti. Todėl būtina pagalvoti prieš įsirengiant tokį filtrą, ar jis tikrai reikalingas. Prieš perkant biologinį filtrą būtina daugiau pastudijuoti apie biologinę filtraciją bei procesus vykstančius akvariume.
Taigi. Akvariumas jau beveik sukomplektuotas trūksta tik grunto, augalų, dekoracijų bei žinoma žuvų.
Apie tai, kitą kartą….
parašė: exonn